varčia

1 varčià sf. (4) Š 1. Kos58, RtŽ, J.Jabl(Šl), Rtr, Š, DŽ, NdŽ, On, Plv, Rd, Krs, Rk, Užp, Slm, Žmt, Blnk, Tr, Šš, Ldk, Bgs, Lkm vartų stulpas, šulas, pėdžia: Važiuodamas išvertė var̃čią Ad. Pàpuvė varčia, tai ir vartai išvirto Lp. Anas (gaidys) purpt i gieda an varčios LTR(Tvr). Berželiais iškaišom iškaišom trobą ir palei vartus vienoj pusėj varčiõs berželį insodini ir kitoj pusėj Srj. ^ Seku seku pasaką, vilkas rijo ašaką, ažkliuvo varčiõs – ir vėl iš pradžios (pasaka be galo) Vžns. Buvo diedas senas senas, ne tep senas, kap žilas; ejo pro vartus, ažkliuvo už varčios – i vė iš pradžios Ml. Ejo boba pašale, nešė vyžų kirbinę, užkliuvo už varčiõs – pasakysiu iš pradžios Sb. Lindo per vartus, ažkliuvo až varčiõs, pasaka iš pradžios LzŽ. Vilkas senas senutelis, žilas žilas žilutelis, ausys stačios, akys plačios, dantys kap vargonai; išvažiavo rateliais i ažkliuvo až varčiõs – i vė iš pradžios Prng. Žmogus kaip varčia LMD(Pl). Parvedė marčią –aukštą kaip var̃čią An. Ilgas liežuvis ir ažu svetimos varčiõs ažkliūva JT419. 2. NdŽ durų stakta, rėmas: Varčià – tai adverija su durimi Dv. Kriūkai anvaryta var̃čiosan Švnč. 3. Rtr, BŽ169,395, KŽ, PolŽ¹189 durų pusė, sparnas. 4. Dt kluono pavartė: Varčiõ[je] visadum yr skylė a te dėl šunies, a dėl vištų nuo blogo oro [pasislėpti] Ps. Išgaląs, ištekins katinas nagus į varčią ir lipa sienomis rš. 5. Ser, FrnW, KŽ vartų skląstis, stūma. 6. Rk vieta tarp vartų, tarpuvartė, tarpstaktis: Vežimas nelenda – siaura varčià Ad. Varčiõj sustojo i toliau neina Dglš. Pastovy (pastovėk) varčiõj, kole keltavas pergys Rš. Žydas oro nespėlioja – pakabina pantį varčiõj i daboja: jeigu nuo pančio laša – lyja, jeigu pančio nesiregi – rūkas (juok.) Dglš. Radau kuiną varčiõj žvengiant, kiaurais šonais, ledvai gyvą (d.) Ds. 7. (kluono) durys, vartai: Priverk var̃čią, kad vėjas nepūst Švnč. Anys kulia ažsidarę varčiàs Švnč.